Kodėl
mes liūdime
Prieš
Kalėdas per ilgąjį Adventą,
Juk
džiaugsmas žengia pro duris,
Atnaujina
metus,
Naujai
užgimsta meilė,
Prisipildo
šilumos širdis…
Liūdnų
dienų ir taip užtenka,
Nulūžta
medis,
Paukštis
krenta nepašautas,
Girioje
staugia vilkas,
Dažnai
benamis šuo priglusta
Prie
svetimos būdos…
Ko gi
mes norime?
Nejaugi
nepabostų amžinai gyventi,
Kai
akys nebemato
Dienos
šviesos,
Kojos
neklauso,
Negirdi
ausys melodijos linksmos?
Vargonai
groja,
Visa
bažnyčia skamba,
Su
tavimi šiandieną
Dar
drauge meldžiuosi,
Atsistok.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą