Nusiperku
rūbą,
Kad
ir padėvėtą,
O ten
– saga,
Dar
atsargai prisiūta,
Į
kišenę įdėta;
Užsivelku
iš lėto,
Saugau
visada,
Kad
nesimėtytų,
Liktų
ir čia,
Lyg
atmintis gyva…
Ištrūksta
sagos, segamos dažnai,
Nukerpu
ir vėl naujai
Atrodo
paltas,
Prisiuvu,
tik siūlai – nebe tie,
Bado
įgudusias akis...
Sagos
nesensta,
Tik
šiek tiek spalva jų pasikeičia,
Nesuku
galvos,
Gera...
Jeigu
ką nukerpi iš karto,
Nebe
prisimeni ir pameti,
Nebe
pritaikysi – nauja mada
Ir
nusisuks nauji draugai,
Seni
liks visada
Šalia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą