Andriukas
Visų
kasdienis rytas
Prasideda
nuo saulės,
Kol
ji apsisuka ratu,
Ateina
ramus vakaras,
Jeigu
ne pro duris,
Tada
pro vieną langą,
Kuris
vis atsuktas
Į
augančius vaikus.
Jie
bėga rytą
Į
mamytės glėbį
Apsikabindami
tėvelius,
Išlygina
raukšles seneliams,
Tartum
palesina drauge
Paukščius…
Mano
Kalėdos prasideda
Nuo
to pat lango, –
Ten –
žiburėlis,
Ten –
rytai,
Ten –
tavo akys,
Kurios
stebi,
Kaip
keičiasi laikai…
Kaip
švęsime Kalėdas,
Taip
skleisis ir saulutės
Spinduliai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą