Prie eglutės

Valentinas Genys

Retėja mūsų gretos,

Daug nuplaukė ir lyčių

Pro Anykštos krantus,

Dabar susėdame tik prie namų eglutės

Ir minime visų vardus,

Kurie tiek metų mokėsi,

Drauge susėdame vėl į suolus...

O veidus keičia metai,

Tarsi keliautume drauge pavasarį

Po Kasagorų kalniukus

Su pypiančiu siauruku,

Kažkas suūkia širdyje,

Palinkime gerų ir linksmų metų,

Kurių nematome,

Geruoju minime visus...

Užšals ir Anykšta, Šventoji,

Ištirps pavasarį ledai,

Žydės per vasarą aguonos

Parugėm…

Vėl ir vėl –

Žodis šventai.

Ona Baliukienė