Bokšto laikrodis

Gera paskui gyventi,

Kai suklumpi ir atsistoji, –

Kryžius mūsų – vienas,

Paruoštas ir dėl tavęs,

Ir dėl manęs,

Nieko neprašomas užsidedi,

Jautiesi net esąs herojus,

Kai viskas – iš savęs…

Dažnai paminklus stato

Pagauti butaforijos,

Po daugel metų nukelia,

Ant jų iškyla jau kitiems,

O mes – visai paprasti

Lietuvos žmonės,

Ir be paminklų kalbame

Visiems apie save…

Mūsų kryželiai stovi

Tolimoje tundroje,

Prie jūros Laptevų,

Kazachstane,

Amerikos dangoraižių fone,

O Katedros laikrodis kartoja:

„Grįžk pas mane,

Su kryželiu ar be.’’