Leisk
upeliui tekėti
Pamažu,
srovele,
Jam
taip gera iš lėto,
Išdidus
visada…
Leisk
upeliui tekėti
Prigimtine
vaga,
Nors
užšąla lig dugno,
Kai
užklumpa žiema.
Leisk
upeliui tekėti, –
Tokia
dievo valia,
Jam
nė motais ir vėtros
Nei
naktis, nei diena.
Leisk
upeliui tekėti
Įprastine
vaga,
Prasigrauš,
jei reikėtų
Kitą
krantą atrast.
Leisk
upeliui tekėti
Ir
nebark nuo mažens
Kad
jis kiauras, kaip rėtis,
Niekas
jo neišsems.
Leisk
upeliui tekėti
Per
lankas ir šaknis,
Nors
jis siauras ir menkas,
Dydį
medį nuvers.
Leisk
upeliui tekėti
Akmeningu
dugnu,
Nušlifuos
ir nugludins
Akmenėlių
kampus.
Leisk
upeliui tekėti
Bet
kokiu laiku,
Žemė
jam pažadėjusi
Likti
tyru vaiku.
Leisk
upeliui tekėti,
Išsiliet
per kraštus,
Kitaip
meilės ir saulės
Niekada
nepajus.
Leisk
upeliui tekėti,
Kol į
upę nuguls,
Du
krantai – vienas tiltas
Kažkada
jus sujungs pamažu...
1 komentaras:
Man atrodo,kad jis venomis manomis teka 😊
Rašyti komentarą