Janė Martinkėnienė
Mums
nereik sakyti,
Kad
mes – Lietuva,
Kur
senoliai gimė,
Ten –
tėvų troba…
Mums
nereik kartoti,
Kad
mes – Lietuvos,
Patys
apsigynę
Nuo
priešų klastos.
Mums
nereikia antrinti,
Kad
mes – Lietuvoj,
Mūsų
šlama girios,
Jos
ir pakartos.
Mums
nereikia versti
Puslapių
tuščių,
Jie
jau prirašyti,
Laistyti
krauju.
Prie
kiekvieno namo,
Kryžkelių
– kryžių,
Lietuvos
kryželis
Stovi...aš
budžiu
Draug su jaunimu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą