Mažai
ką be išsaugojau
Iš
praeities, jaunų dienų,
O ir
vaikystė – negrąžinama,
Nubluko
nuotraukos,
Tų
metų vėjų neatlaikiusios.
Pamirštu
pavardes, vardus,
O ir
šie pasikeičia,
Mano
mergaitės augina vaikus,
Kurių
jau nematau
Šalia
savęs, ne tiktai buvusioje
Kažkada
mokykloje…
Kai
kas išliko iki šių dienų,
Aktorės
Monikos Bičiūnaitės,
Buvusios
mano auklėtinės,
Motinos
pieštas ir padovanotas,
Jūratės
Skauskaitės
Vilniaus
Universiteto – senamiesčio
Gatvės
paveikslas.
Ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą