Kurso draugams

Kaip jus suburčiau,

Pasodinčiau net už stalo,

Jei atmintis išbluko,

Kaip užuolaida ant lango,

Keliskart keista,

O ir vardai – į paraštę

Mano gyvenimo lape…

50 metų – pusė žmogaus amžiaus,

O kas anksčiau, – tarsi nėra

Ir daugelio iš mūsų – nebėra.

Ko palinkėčiau jums

Sutikusi netyčia,

Ar jūs pažinsite mane,

Kai galvą gaubia aureolė,

Matoma iš tolo,

Oi, visai balta.

Kaip jus bučiuočiau,

Kai sukempa lūpos

Nuo gyvenimo kaitros,

Kuri nematoma?