Kaimynas Konstantin
Mums
prigimtis paskyrė
Žemės
lopinėlį,
Dažnam
davė akis,
Rankas
ir kojas,
Pagavo
ritmą plakanti širdis,
O mes
jį aidu atkartojame
Ir
toliau grojame,
Kuo
mokame,
Paliekame
save rytojui…
Kai
rankos dreba aprištos,
Nebeklauso
kojos,
Sėdime
ir prašome,
Kad
kas užjaustų,
Įmestų
į krepšelį eurą,
Vieną
kitą dolerį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą