Atvira širdimi

Kopčiau į kalnus,

Jeigu nebijočiau aukščio,

O žemė – ta pati,

Giliai visur – skalda,

Giliausi ežerai netraukia,

Nes jų gelmė – juoda.

Jeigu gyvenimą pradėčiau

Vėl iš naujo,

Tiesčiau kelius į širdis,

Nesigvieščiau ir valdžios,

Kad niekas netąsytų vardo

Su priekaištais po daugel metų,

Pridėtomis slaptomis

Pažymom…

Dar nesame laisvi,

Į akis ir priekaištus sakyti,

Nekopsime į kalnus

Su žaizdom.