Daina – vilioklė

Daina pavergia,

Nuo melodijos širdis apsąla,

Taip ir žiedai vilioja biteles,

Apkrauna medumi

Kiekvieną stalą,

Nupurto dulkes,

Kaip natas.

Daina į sielą skverbiasi

Galingas gūsis į ausis,

O žodžiuose surandame

Ir meilę, ir viltis,

Viskuo tada ir patikime,

Ką ji pasakys.

Daina vis nuneša į klonius,

Kur bėgome basi,

Pirmos meilės viliones

Prisimena visi…

Tiktai giesmė palydi,

Kur einame nenoriai,

Dangus paskęsta debesy...