Giliukams

Ilgiau gyvendamas

Ir su medžiu suaugi,

Su miško paukščiais

Net pažįstamas esi,

Drauge pasėta sėkla dygsta,

Viršūnėle į dangų auga,

Jautiesi apsidairęs,

Kad nepamainomas tu jiems…

Po daugel metų

Tavo pėdos bus ataušusios,

Bet atsives, nors mintimis,

Vaikų vaikai savus,

Išdygęs ąžuolas jau bus užaugęs,

O gilės sėsis

Po visus miškus.

Ona Baliukienė su Eugenijumi