Pražydo
kiemuose
Pilnavidurės
rožės –
Puošnūs
jų žiedai,
Aštrūs
dygliai,
Kaip
meilės pažadai,
Taip
laukiamos ir gražios,
Vadinamos
meiliais vardais…
Kiekvieno
stiebo – visas sodas,
Žiūri
į saulę
Pavasarį
ir rudenį,
Subrandina
uogą
Ir
žiemą puošia ją baltai...
Koks
grožis!
O kam
gi jai spygliai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą