Upeliuku – pas tave

Iš ilgesio išsenka

Sielos upeliukai,

Juos sugeria Šventoji,

Ramiai bėgdama,

Vandens lelijos pasisupusios

Nuleidžia galvas palengvas,

Toli toli

Įsižiebė viltis lange…

Audra stipri,

Net užtvankas palaužia,

O senos yra pačios

Jausmų bangose,

Nubėgsiu pas tave,

Gimtine mano,

Ir per ledą,

Kada pašauksi pas save.

Net ir po daugel metų,

Šventoji, man esi

Antra mama.