Iš
ilgesio išsenka
Sielos
upeliukai,
Juos
sugeria Šventoji,
Ramiai
bėgdama,
Vandens
lelijos pasisupusios
Nuleidžia
galvas palengvas,
Toli
toli
Įsižiebė
viltis lange…
Audra
stipri,
Net
užtvankas palaužia,
O
senos yra pačios
Jausmų
bangose,
Nubėgsiu
pas tave,
Gimtine
mano,
Ir
per ledą,
Kada
pašauksi pas save.
Net
ir po daugel metų,
Šventoji,
man esi
Antra
mama.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą