Takelis

Kur mintimis keliauju,

Kiek akys mato,

Vis tiek dar lieka

Ir nežinoma kertelė, –

Neatpažinau paukščio,

Kuris krūme pasislėpęs gieda,

O kitas tyliai peri…

Ką bedainuočiau,

Lūpose dar lieka

Gimtinės ilgesys ir meilė,

Kai žodžių nepakanka,

Prašau ir debesėlio,

Kad jis palaistytų

Kalnelį žalią,

Vėjas nukrėstų rasą

Nuo beržo pumpurų,

Liaunų šakelių.

Kai man pritrūks jėgų,

Prašysiu saulės,

Kad ji nušviestų kelią,

Nors vieną taką

Į gimtinę mano.