Sėklos

Visada gera,

Kai pražysta sodai,

Nukritus žiedui

Vaisius mezgasi...

Pradžia – vaikystė,

Tik jausmais suvokiama,

Jaunyste – dar ieškojimas,

Žalia ir patirtis,

Gausa klaidų,

Daug nebrandžių

Į žemę vaisių krenta…

Jaunam medeliui nesvarbu,

Iš kur jis atvežtas,

Prigijęs veši, auga,

Paskiepijo, sukryžmino,

Susiranda draugą...

Kiek lieka vaisių,

Juose savo grūdą išsaugo,

Kad kažkada ateitų

Ir jo sėkla į pasaulį,

Giliai širdy suprasdamas, –

Visi sodai sensta.