Knyskiukams

Nevertas žmogaus vardo,

Kuris ir savo lizdą dergia,

Apkaltina ir tėvus,

Nepasitiki savais,
Mokykloje - mokytojo,

O pats pro dygius krūmus

Į viršūnes veržiasi,

Skanduodamas: „Tik aš esu,

Tik už visus aukščiau,

Iš kelio traukitės,

Sutraiškysiu, kaip utėles’’…

Kas davė tokią teisę

Tau?

Iš kur tu atėjai,

Ten ir išeik vis besikeikdamas –

Lauk.