Poetė Danutė Ruseckaja viduryje
Istorija
gyva – tai žmonės,
Dienoraščiuose
lapai prirašyti,
Apie
kuriuos kalbės ir kitos kartos,
Soduose
paukščiai krykštaujantys…
Geri
darbai – nuarti dirvonai,
Biržėmis
iš šiaudų kaišyti,
O
pirmas pėdas užstalėje
Vėlgi per šventas Onines
Pakvimpa
šviežia duona,
Tėvelio
peiliu suraikyta...
Ar
teko kada pėdus į gubas
Tau
lygiai sustatyti?
Mes –
tiktai žmonės,
Mūsų
istorija gyva
Kiekvieną
vakarą ir rytą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą