Praregėjimai

Galaktikos žvaigždžių sraute

Mes – planeta,

Maža, žalia ar apsnigta,

Į tolį lekia pasistiebusi,

Mėnulis – palydovas,

Jo akyse – šviesa,

Nuo saulės nužiūrėta…

Taip viskas laikina,

O skriedami nematome,

Kas seka, kas po kojomis,

Net ir dangus dulkėtas…

Žvaigždžių – nesuskaičiuojami šimtai

Ir visos ne vienodai šviečia,

Viena pradingsta už ribos,

Kitų kometų – spiečiai…

Kankinamės dėl turtų žemiškų,

Dėl neapčiuopiamos garbės,

Kaip kažkam šviečiasi…