Visažiniai

Mūsų senovė – praeitis,

Apipinta romantika ir padavimais,

Žynys gi Lizdeika

Ne rūmuose užgimęs,

Gamtos duota gija,

Kad ir gyvenimą suprastume,

Pasidalintume ir duona,

Savam lizde

Ir paukštis randa trupinį,

Ramybę ir paguodą.

Po daugel metų

Vėl naujai atras, skaitys,

Stebėsis žmonėmis,

Kas buvo žemėje

Iš anksto duota.