Grąža
Aneliutė,
mano mama, liko našlaitė drauge su broliu ir sese, kai jai tebuvo
penkeri. Mažai ką prisiminė, bet dažnai pasakojo savo šeimos
istoriją. Pabandysiu, kiek prisimenu iš tų pasakojimų, pakartoti.
Malūnas,
kuriame dirbo jos tėtis, kai mirė nuo plaučių uždegimo, atiteko
kitam malūnininkui, troba irgi buvo laikina: neturi darbo, turi
kažkur keltis, nes moteris, likusi su trim mažais vaikais,
nepajėgi. Petras turėjo dar amatą, buvo stalius: spintas,
skrynias, kubilus žmonėms darė, o žmona gražiai audė ir
svetimiems, ne tik savo šeimai.
Susirinkusi būtiniausius daiktus, glaudėsi prie giminių. Staklės
pragyveno net tris kartas ir tomis pačiomis Aneliutė audė, bet tik
saviems. Norėjo grįžti į tėviškę, kur gyveno brolis, kuris
tarsi priėmė, bet brolienė nesutiko ir parėjusi iš darbų pas
gaspadorių rado vaikus kieme, o lopšys, per langą iškeltas.
Priglaudė senyva moteris, visai svetima, į savo trobelę. Visi ją
apylinkėje pažinojo, atsirado našlys su penkiais vaikais, tada ir
pas jį parsikėlė. Visą gyvenimą gražiuoju prisimindavo tą
laiką gausioje šeimoje.
Užaugo, visko iš mamos išmoko, reikėjo skirstytis. Mirė daug
vyresnis patėvis, Aneliutė su mama išėjo į kumetyną, nes ten
duodavo trobą, žemės prie jos, dvi dienas galėdavo sau dirbti, o
kitas – ponui. Nekalbėdavo, kad buvo sunku.
Ten
pat susipažino ir iš miestelio išėjusiu, žemę dirbti
pasirinkusiu Povilu Pranckevičiumi, ištekėjo ir devynerius metus
ten gyveno. Nė žodžio apie tą laiką nepasakojo: visi taip dirbo
ir gyveno.
Pabiro,
kaip pupos, vaikai. Vakarais audė, siuvo, vyras irgi viską namams
pats darė. Po Stolypino reformos bežemiams skyrė žemės, bet
jiems pritrūko vienų metų iki įstatyme numatytų 10 ir vėl liko
be nieko. O pusninko dalia sunkiai suvokiama mūsų amžiuje. Mane
gimdydama mama Anelė Ramanauskaitė – Pranckevičienė prarado
sveikatą, bet apie savo gyvenimą nebepasakojo ir mirė ant mano
rankų, nusinešusi šeimos istoriją.
Nieko
daug negaliu ir papasakoti, nes nebuvau gimusi. Vyriausioji sesuo
prieš mirtį vis prisimindavo močiutę, vadino savo akių saule.
Ona
Pranckevičiūtė - Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą