Ona Baliukienė
Maža
žiūrėdavau į versmę,
Kaip
sukasi upelyje vanduo,
Kai
gręžia smėlį iš giliai
Ir
kyla burbuliukai,
Tarsi
kažką verpia…
Versmė
ir sieloje
Nerimsta,
veržiasi,
Virsta
giesme,
Eilutėse
užrašomi žodžiu,
Jungiasi
ir kalbame
Apie
savo jausmus,
Kol
išsiaiškini – meilė,
Savo
tėvams ir šeimai,
Versmė,
giliausia iš visų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą