Išpynė
Eglė ilgus plaukus,
Supintus
į kasas,
Net
nepajuto,
Kad
atplaukia
Gražuolis
Žilvinas pas ją…
Kaip
susiklostė jų likimas –
Tai
pasaka sena,
Senoviniai
ir papročiai atspindi,
Tėvų
ir protėvių klastas…
Ne
viena pasaka
Taip
graudžiai pasibaigia,
Yra
ir karalaite virtusi dukra,
Dabar
paseksiu apie porą gulbių,
Kurie
išskrido į erdves…
Meilė
– laimė,
Per
ašaras rasta,
Ilgus
metus išlaukianti,
Jeigu
ištikimybės priesaika duota.
Iš
jųdviejų – pulkai vaikų,
Kitos
kartos vaikaičiai
Susiburia
ir per šventes,
Kartais
parašo laišką,
Prisimena
gimtadienius ir vardines.
Į
amžiaus pabaigą
Vis
tiek palieka vienas ar viena,
Tada
virsta gulbe...
Imu į
ranką gulbės plunksną,
Rašau
apie tave.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą