2018 m. birželio 25 d., pirmadienis

Prie ežero ir marių




Išpynė Eglė ilgus plaukus,
Supintus į kasas,
Net nepajuto,
Kad atplaukia
Gražuolis Žilvinas pas ją…
Kaip susiklostė jų likimas –
Tai pasaka sena,
Senoviniai ir papročiai atspindi,
Tėvų ir protėvių klastas…
Ne viena pasaka
Taip graudžiai pasibaigia,
Yra ir karalaite virtusi dukra,
Dabar paseksiu apie porą gulbių,
Kurie išskrido į erdves…
Meilė – laimė,
Per ašaras rasta,
Ilgus metus išlaukianti,
Jeigu ištikimybės priesaika duota.
Iš jųdviejų – pulkai vaikų,
Kitos kartos vaikaičiai
Susiburia ir per šventes,
Kartais parašo laišką,
Prisimena gimtadienius ir vardines.
Į amžiaus pabaigą
Vis tiek palieka vienas ar viena,
Tada virsta gulbe...
Imu į ranką gulbės plunksną,
Rašau apie tave.



Komentarų nėra: