Prie ežero ir marių

Išpynė Eglė ilgus plaukus,

Supintus į kasas,

Net nepajuto,

Kad atplaukia

Gražuolis Žilvinas pas ją…

Kaip susiklostė jų likimas –

Tai pasaka sena,

Senoviniai ir papročiai atspindi,

Tėvų ir protėvių klastas…

Ne viena pasaka

Taip graudžiai pasibaigia,

Yra ir karalaite virtusi dukra,

Dabar paseksiu apie porą gulbių,

Kurie išskrido į erdves…

Meilė – laimė,

Per ašaras rasta,

Ilgus metus išlaukianti,

Jeigu ištikimybės priesaika duota.

Iš jųdviejų – pulkai vaikų,

Kitos kartos vaikaičiai

Susiburia ir per šventes,

Kartais parašo laišką,

Prisimena gimtadienius ir vardines.

Į amžiaus pabaigą

Vis tiek palieka vienas ar viena,

Tada virsta gulbe...

Imu į ranką gulbės plunksną,

Rašau apie tave.