Ateina
metuose riba,
Kai
pasveri kiekvieną dieną,
Ir
nebesvarbūs lieka
Garbės
troškimas,
Menkaverčiai
skrupulai,
Žiūri
į dangų
Jis –
vis arčiau,
Paukščiu
pakiltumei,
Paukščiu
taku nuskristumei
Ir
kad tiktai nebūtų per anksti,
Rytoj
– vėlai…
Žiūrėk,
ieva pražydo,
Alyvų
krūmas be žiedų palieka,
Pavėsį
siūlo ir klevai,
Pakvipo,
oi pakvipo
Visos
gatvės, kiemas
Liepžiedžiais…
Žinau
Liepynės salą,
Per
šimtą kilometrų
Įkvepiu
į savo kūną
Ir
pravirkstu vaikystės,
O
jaunystė – tik miražas,
Pasirodo
ir pradingsta
Su
saldžiais kvapais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą