Kaimynai

Vilnius – ne vien senamiestis,

Prie Neries įsikirtęs,

Naujų rajonų juostos

Stūkso ant kalvų...

Oi, taip čia žydi vyšnios,

Obelys pasipuošė,

Sodintos jau mūsų kartos.

Pažilome ir skabom

Vyšnias nuo šakos,

Viršūnės nepasiekiamos,

Žvirbliukai čirškauja,

Varnėnai nutupia praskrisdami,

Tiek daug namų ir inkilų,

Kaip mes, jau senstančių,

Blokų pilkų,

Vaikai iš jų išvykę

Į svetimas šalis

Sau laimės paieškot…

Kas skins vyšnias,

Kai sirpusią uogą

Lenksiu ant šakos?

Tik mes – aš, tu,

Kaimynas, metų tų pačių,

Senos kartos.