Į tėviškę nepasiklystama

Daugybę kartų

Tuo pačiu keliu ėjau,

Vis tekdavo į pirkią grįžti,

Ant balkio klėtyje

Dar kaba žolių ryšuliai,

Tarsi mano jaunystė…

Kaip kvepia tėviškė,

Taip kvepia ir šilai,

Daina iš ten atklysta,

Melodija vis ta pati,

Jos posmuose – jaunystė.

Kai mano kojos neklausys,

Nors mintimis nuklysiu,

Padėsiu ryšulėlį liepžiedžių,

Ramune aprišiu...

Daug ir jaunystėje nepadariau,

Dabar tau atsilyginu.