Matai,
kaip kyla,
Rūkas
ant laukų,
Kol
dangus apsiblausęs...
Kas
tu, mano gimtine?
Nutyla
ir lakštingala,
Griežlė
į rugius veda
Savo
vaikų pulką:
„Drikst...drikst’’,
– girdi,
Tyli
ir nieko nebeklausi...
Saulė
įkopė į dangų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą