Ramunės
žydi ir po vieną,
Žiede
– daug žiedlapių baltų,
Viduryje
– saulutė,
Geltonai
šviečia
Rutuliu
gelsvu…
Ramunės
būna susispietusios,
Lyg
darbščios bitės,
Skrendančios
į avilius,
O
ryte – iš jų,
Kai
liepos pradeda žydėti,
Pasklinda
po visus dirvonus,
Prie
rugių…
Ramunės
baltos primena
Čiurlionio
„Rekviem’’,
Kai
kuriamas pasaulis
Iš
visų burtažodžių,
O
paskutinis lieka –
Myliu,
Gyvenimą
myliu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą