Žiemos šiluma

Nerimsta vėjas

Plyname lauke,

Turbūt prisimena vaikystę,

Kai buvo atskirta šviesa

Nuo visiškos tamsos,

Bet diena ir naktis

Visumoje ir liko…

Nurimsta vėjas

Tankiame miške,

Suneša iš dangaus

Baltąjį sniegą,

Papuošia medelių šakas

Ir iki pavasario palieka…

Sunku atskirti sieloje,

Kada viskas – balta,

Turiu vilties nakty,

Kad bus vėl šilta,

Vėjas atneš pavasarį

Ir žiedų jūrą,

Žalumą ant miško,

Pievų margą skraistę…

Viliuosi, kad dabar tau –

Šviesu, gera, šilta.