Dangus
nemoka ir negali
Apsimetinėti,
keisti veidą,
Jame
– dievybės apraiška,
Žvaigždžių
būrys
Paukščių
Take,
Mėnuo
ir Saulė,
O mes
– tik žemiški ir laikini
Šiame
pasaulyje, –
Tokia
mūs prigimčiai
Skirta
valia.
Kas
gimsta, miršta,
Bet
tegu tai būna senas,
Suvalgęs
savo duoną
Su
druska balta,
Išgėręs
taurę savo,
Kuri
jau visko sklidina,
Tegu
mažieji auga
Tėvelių
glėbyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą