Paskui likimą

Gyvename žinodami,

Bet negalvodami,

Kad su atmintimi

Ir kelias pasibaigia,

Paskui – takeliai,

Į visas šalis išsiskiria,

Ir niekada nesusieina…

Per sniegą – pėdos,

Per rasą – brydės,

Per miškus – kirtimai,

Per širdį – netektis

Tau artimo žmogaus,

Lyg medžiui šerdį išimant...

Tada susimąstai,

Kaip greitai bėga

Duotos dienos,

Bėgi paskubomis

Paskui likimą

Ne rytoj,

O šįmet.