Šventovėje
Kiekvienoje
šventovėje –
Žmonės,
Statę
maldai namus
Savo
būry,
Skelbia
Dievo vardu
Iki
šiolei
Didžiausią
svajonę,
Kad
išliktų panašūs
Į
atvaizdą dydžio kūrėjo,
Savo
kūne – tiktai žmogumi…
Meldžiam
duonos,
Kaip
atpildo,
Vandens
tyro,
Šeimoje
ramybės,
Bet
vis alkani...
Pritariant
giesmei vargonais,
Kyla
į bokštus
Sielos
meilė artimai sielai,
Kol
pakylame…
Viskas
palieka visiems
Ir be
mūsų,
Kokie
mes artimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą