2019 m. sausio 25 d., penktadienis

Prie dangaus vartų




Apsiplunksnuoja paukščiai,
Palieka tėvų lizdus,
Bet vis dar mokosi
Susirasti maisto,
Kaip skrist be kompaso
Ir į šiltus kraštus,
O varnos, žvirbliai
Kažkaip prisitaikė…
Užauga vaikas – nebe vaikas,
Pats sau suaugęs,
Nori laisvės,
Išbando ir skaistyklą,
Mina pragaro vartus,
Kol pasaulinis teismas nenuteisia;
Kada turi savo vaikų,
Nebeturi tam teisės.
Paukštis neturi tiek jėgų
Nė proto – patirties iš praeities,
Vienos dienos užtenka,
Kad jį suplėšytų
Pakliūtų į nasrus,
O žmonės rašo atsiminimus,
Kas nori, skaito…
Neparašiau iš savo atminties,
Nė vieno baisaus sakinio,
Ką teko per gyvenimą ištverti, –
Iki šiol bijausi
Tau, vaikeli, pragarą atverti.





Komentarų nėra: