Duona ir ratelis

Albino Šileikos rankų darbas

Karta keičia kartą,

Laikas laiką verpia,

Maža kas ir mena,

Kaip duonelė kvepia

Ant ajerų glėbio,

Mažai kas dar matė,

Kaip motulė verpia,

Dukreles sodina

Už staklių ir mina

Viens po kito skėtį,

Šeivos pilnos tarška…

Raugu kvepia troba,

Ant krosnies – senolis,

Kampelis – berneliui,

O plutelė – marčiai,

Tik pats minkštimėlis –

Senai motinėlei,

Kad dienos būt šviesios,

Vakarams – jaukumas,

Naktys neapkarstų…

Baigia griūti trobos,

Kur duonelė kepė,

Rateliai – pastogėje,

Pamiršti ir plerpso,

Nėra tokio siūlo,

Kad dar juos prikeltų,

O mene – vis kalba,

Savo garbią vietą

Prieverpstei užleidžia...

Duona ir ratelis –

Mano laiko ramsčiai.