Tadukas
Padėka
Santaros klinikos gydytojams
Kardiochirurgams
Siugitui Čibirui,
Tomui
Tamašiūnui,
Aptarnaujančiam
personalui – medicinos seserims,
Linai
Baltokaitei,
gelbėjusiems Juozo Baliukos gyvybę
Daiktus
perkame,
Pagaminę
ir parduodame,
Ko
neįperkame,
Nusigręžiame
ir pamirštame,
Kas
mums nereikalinga,
Dovanojame
ir veltui atiduodame,
O
kiti ir padėkoja…
Gyvybė
– dangaus dovanota,
Ji
pinigais neįkainojama,
Joks
turtas neatstoja,
Tik
motina ir tėvas žino,
Kokia
ši dovana,
Kai
auga tavo atvaizdas
Ir
tuo pačiu oru kvėpuoja,
Kraujas
kitame kūne,
Bet
iš tos pačios versmės
Pulsuoja...
Šalia
ir neganda,
Apsigaubusi
juoda skarele,
Kiekviename
žingsnyje sekioja,
Neatstoja…
O,
dangau, tik tu žinai,
Kada
ji prisiglaus prie tavo kojų.
Kas
prikelia iš tokios būsenos,
Tiems
lenkiamės dėkodami,
Kad
vaikai matys tėvą,
Žmona
– vyrą,
Savo
sūnų – motina
Ir broliai.
Ir broliai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą