Gamta
išmokė gintis,
Kiek
tik jėgos leidžia, –
Nuo
alkio randa grūdą,
Nuo
šalčio kažkuo prisidengia...
Išlieka
tik stipriausieji,
Kurie
supranta dangaus valią,
Paklūsta
ir iškenčia,
Atstumia
ir negalią.
Gamta
išmokė trauktis,
Kai
slenka lavina nuo kalno,
Sniego
danga – balta,
Bet
ir labai sunki,
Kai
atneša nelaimę,
Sulūžta
ledo luitai,
Susidūrę
ar atsimušę
Į
žemės krantą…
Tiek
metų išeikvota,
Kad
pažintų gamtą,
O kur
dar tolimas dangaus
Ir
sielos skliautas?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą