Miškuose ir prie namų

Baltos, šaltos

Kiškio pėdos,

Raizgyne į sniegą rėžia,

Iš paskos laputė bėga,

Taiso kiškio

Kreivas plėnis…

Pamiške – šernų būrys,

Nuo rudens – ne vienas – trys

Paaugėjo ir išmoko

Kasti bulvių lysvę,

Iš po sniego

Ir be plūgo

Vieną kitą sau išknisti,

Ąžuolo giles kapstyti,

Baltas pėdas sniege trypti.

Pačiam miško vidury

Vilkas – širmas,

Kaip arklys,

Oi, koks jis gudrus vedlys,

Ką nučiupęs bandai neša,

Tik jo kailį vėjas peša…

Jei ne šarkos

Sargios varnos,

Būtų kiškiui –

Tikras vargas,

Perspėtas ausis suglaudžia,

Po egle sau būstą randa, –

Ten smagu, labai saugu,

Baltos pėdos sūkurių

Ilgai miega pusnyse,

Susilieja akyse…