Tiems
ryto paukščiams,
Kurie
pasveikina giesme,
Paberiu
trupinių į lesyklėlę
Nuo
savo stalo likučių,
Kaip
tai darydavo mama,
Kuri
ir duona su visais dalinosi,
O man
pakakdavo ir pagranduko
Ant
ajerų arba kopūsto lapų,
Tėtis
primaldavo priemenėje,
Tenai
stovėjo dar senelių girnos,
O
pabiros – vėl zylėms arba žvirbliams.
Tiems,
kas pasveikina daina,
Linkiu
ilgiausių metų,
Tegu
dar nesibaigia
Lietuviška
žiema – vėjo daina, –
Posme
– daug baltų snaigių…
Klausai
dainų – džiaugiesi,
Dainuoji
– toks gražus pasaulis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą