Piano

Baltąją snaigę gena vėjas,

Kol ją nutupdo ant šakos,

Tarp sniegenų ir zylių

Ji raimai nakvos…

Ryte ją aplankys sesuo,

Bus – balta balta,

Vėjo sūkuriai – ne paskutiniai, –

Tiktai viduržiemio sparta

Jas tupdo ir užmigdo,

O po ledu – audra:

Čiurlena, kliokia, mirga,

Tarsi klavišais pirštai bėga

Ir vėl sustingsta

Ties krioklių praraja,

Harmoningame gyvybės finale…

Piano suplaka širdis, –

Tu gyveni, baltoji snaige mano,

Gyvensiu aš.

🎶