Priimu
žiemą – ji tokia balta,
Lyg
vasarą ramunės žiedas,
Galiu
išburti sau ir laimę,
Myli
ar nemyli…
Ant
langų – šalčio tulpės,
Raštai
rankšluostėlio,
Nušluostai
karštą ašarą,
Ištirpsta
skausmas atskubėjęs, –
Jau
pavasaris,
Sučiulba
vieversys padangėje
Iš
naujo prisikėlęs…
Ant
durų staktos – šerkšnas,
Langinėse
baltuoja kopų smėlis,
Vėl
– vasara,
Nueinu
į pakrantę
Ledo
veidrodžiais,
Gėriuosi
žvaigždėmis naktų,
Kurios
praskaidrina
Kiekvieno
mūsų sielas.
Žiemos
atodrėkis – rusvi dirvų kauburiai,
Primena
net rudenį,
Jis
greitai pas mane atėjo,
Tarsi
vėju.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą