2019 m. sausio 17 d., ketvirtadienis

Lūžiai




Medis numeta lapus,
Kad pats kamienas
Liktų sveikas,
Kartais išrauna
Iš pačių šaknų,
Nulūžta ir perpus,
Atsiveria širdies paveikslas,
Matai, kiek metų,
Kiek pavasarių praslinko…
Pūga negailestinga,
Ji pasirodo nelauktai
Ir vėl pradingsta,
O medis tik pasėja,
Išleidžia naują ūglį,
Pamoko ir vaikus,
Kaip mesti seną naštą,
Kad atsilaisvintų pečiai,
Pavargęs ir prieš vėją nepapūsi…
Tol gyveni, kol linksti.




Komentarų nėra: