Žmogui
nuo prigimties paskirta,
Vaikščioti,
kalbėti,
Statyti
namą,
Medį
pasodinti,
Po
juo žolė išdygsta,
Drauge
sėklas pasėja,
Lyg
perduoda pasauliui
Naują
giją…
Atūžusi
audra nulaužia šaką,
Perkūnija
net perskelia,
Žaloja
ir viršūnę,
O
lieka šaknys,
Iš
kurių daigas pakyla
Ir į
dangų žiūri…
Gyvybė
reiškia, – gyvas,
Pamatęs
saulę bėga,
Sėklą
naujai augina,
Bet
kokia neteisybė,
Kada
neduota laiko,
Kad
pamatytų savo vaisių
Gyvą…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą