Nuodėmė

Vanduo gydo,

Ašaras nuplauna,

Pavirtęs į sniegą

Paslepia žemės žaizdas,

Sustingęs lašas

Tampa baltas,

Lyg sidabro žiedas

Su šerkšno akute…

Vanduo skalauja rūbą,

Purvais aptaškytą,

Šaltas išblukina

Kraujo dėmes,

Po sniegu guli,

Kas nuo kulkų krito,

Ištirpus kyla snieguole,

Pasauliui primena vis nuodėmes:

„Nežudyk’’, – taip sakė ir prieš mus,

Sakome ir mes,

Sakys mūsų vaikaičiai...

Nuodėmė – juoda.