Sakoma,
kad neklystančių nėra,
Vieni
savo noru suklysta,
Kiti
priversti klysta,
Nes
bijo dėl vaikų,
Kad
jiems teks atsakyti,
O
buvusių klaidų neištaisysi,
Pavergta
tauta priversta klysti,
Kai
pakabinama giljotina,
O
tavo galvą deda
Tiesiogiai
ant svarstyklių,
Nėra
ir kito kelio,
Nėra
kada atsiprašyti,
Kad
daugiau neklysi…
Ištrūkome
iš kilpos,
Dabar
kalbėkim burna atvira,
Dėl
ko kalti vis jaučiamės,
Kad
ir vaikai suprastų
Apie
tėvams paspęstas pinkles.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą