Gamta
šeimą sukūrė,
Dangus
palaimino,
Ir
laimė atsivėrė,
Niekas
nepakeis nei motinos,
Nei
tėvo...
Brolis
gali gauti maisto,
Sesuo
nuausti rankšluostį,
Seneliai
pasakoti
Apie
savo kelią,
Kuriuo
patys ėjo,
Giminės
– kitos šeimos tąsa,
Tik
kažkiek panaši
Į
motinos ir tėvo.
Kuriame
ateitį, svajojame,
Buriame,
kas bus
Po
metų arba kelerių,
O
žemė stovi vietoje
Įsisprendusi
ir klauso,
Šypsosi
dangus...
Oi,
ne tai, ko tu norėjai.
Atsidusau
šiandieną:
–
Dieve mano, Dieve.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą