Turime
kiekvienas
Paskirtą
kryželį,
Kaba
jis ant kaklo,
Prie
lovos, ant sienos
Ar
peties,
Prie
stalo…
Turime
kiekvienas
Ir
artimą draugą,
Kuris
pasisiūlo
Panešti
ir svorį
Per
slidų takelį,
Pripustytą
lauką…
Nebuvau
gi pripratusi,
Kad
kas pastebėtų,
Kur
mano kryželis
Nuolatos
padėtas…
Gal
ir pamatytų,
Kada
ašarėlė
Per
skruostą riedėtų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą