Kas
daug turi turtų,
Nevertina
skatiko,
O
bėdžiui ir tas – vienas,
Iš
kišenės lipantis,
Brangus
ir auksu blizga…
Bet
sako, kad ne turtuose
Dar
laimė ir paguoda,
Bet
daug lengviau priimti,
Kai
skatiką duoda…
Išbarstom
turtus po skatiką,
Pažiūrime
ir į kišenę,
Kur
nieko nebeliko…
Turtus
sukrauna iš skatiko,
O
sveikata – iš Dievo,
Ne
visiems vienodai duota,
Man
ir tau,
Kas
liko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą