2019 m. sausio 14 d., pirmadienis

Būties šešėlis




Aukščiausias kalnas
Mano atminty –
Tai Laimės žiburys,
Nuo kurio matosi
Srauni Šventoji,
Kelias į Rubikius
Pro Kasagorus,
Tiltelis per Anykštą,
Kurioje skausmą plovė
Menama kunigaikštienė,
Kai užsigavo nykštį,
Pakeliui ir Burbiškis,
Mačionys…
Sustoju čia, pakrantėje,
Elmiškių ežerėlio,
Iš jo išteka Elmė
Link Šeimyniškėlių…
Apsukau gražų ratą, –
Tuo keliu negrįšiu,
Nubėgo upeliukais
Jaunos dienos
Nuo pačios vaikystės…
Pabiro ašaros,
Kaip nuo kalnelio smėlis,
Kur būta, ten – tiktai
Būties šešėlis pasiklydęs
Slysta.




Komentarų nėra: