Žiemai baltai

Žiema apsirengė balta skranda,

Kiškiai prisitaikė

Ir lapė slapė keičia kailį,

Kad lengviau pelę pasigautų,

Pusnyse blykčioja šviesa,

Iš tolo pėdos matosi

Puikiausiai...

Saulei nešalta,

Pakyla, kiek aukščiau

Ir brenda pusnimis,

Vėjas užpusto vėl pėdas

Ir neatskirsi – balta balta,

Kad ir užsimerktum…

Žiema – pėdsekiams,

Kur žvėries bėgta,

Kur paukščio nusileista,

Kas keturiomis vaikšto,

O pasistiebęs ant dviejų

Ir žvalgėsi…

Oi, kad žibėtų ant šakų

Kankorėžiai šerkšnoti,

Žaisliukai, dar nesurinkti,

Iki pavasario…

Širdyje – nešalta.